Ankstų birželio 30-sios rytą Europos politikai sutarė, kad nuo 2017 m. birželio 15 dienos Europoje nebeliks roamingo mokesčių: šitaip Lietuvos gyventojai galės skambinti, siųsti žinutes ir naudotis mobiliuoju internetu visoje Europos Sąjungoje mokėdami lygiai tiek pat, kiek moka Lietuvoje. Šį susitarimą palydėjo ir visiems interneto vartotojams labai svarbus politikų pažadas dėl greito griežtų interneto neutralumo (angl. net neutrality) taisyklių priėmimo, kurios kaip ir roamingo mokesčių panaikinimas yra įtraukti į bendrosios telekomunikacijų rinkos reformą, pavadintą „Sujungtu žemynu“ (angl. „Connected Continent“).
Įsivaizduokite Kiniją, Pekingo universiteto studentas Mingas dalyvauja didelėje demonstracijoje prieš Kinijos valdžią. Sugrįžęs namo, savo įspūdžius jis paskelbia savo bloge ir įrašu pasidalija socialiniame tinkle Renren (Facebook atitikmuo Kinijoje). Dėl viso pikto jis visą informaciją nusiunčia ir savo draugui, gyvenančiam Londone. Deja, šis laiškas nepasiekia draugo, o Mingo vėlesni bandymai prisijungti prie blogo yra nesėkmingi. Kinijoje naudojama paieškos sistema Baidu taip pat nesuranda nuorodos į Mingo blogą, o jo paskyra Renren tinkle nebeprieinama. Kas nutiko su Mingo informacija? Kodėl jis nebegali jos pasiekti internete?
Įsivaizduokite, jog jūs apsiperkate elektroninėje parduotuvėje, o jūsų pirkinį per mažiau nei valandą atskraidina mažas nuotoliniu būdu valdomas orlaivis. Jau šių metų kovo mėnesį viena iš didžiausių el. parduotuvių, Amazon, oficialiai įgijo teisę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) bandyti bepiločius orlaivius (angl. Unnmanned Aerial Vehicle (dronus)), skirtus siuntinių pristatymui. Amazon planuoja, kad dronai skris 80 km/h greičiu ir gabens 2 kg sveriančias siuntas, išvengdami bet kokių kelyje pasitaikančių kliūčių, tad vartotojai per pusvalandį gaus užsakytas prekes.
2015 metai Europoje prasidėjo kruvinais išpuoliais, reikšmingai padidinusiais grėsmę Europos gyventojų saugumui ir siejamais su raktiniu žodžiu „terorizmas“. Reaguodami į tai, Europos valstybių vadovai ėmė svarstyti naujas priemones skirtas terorizmo prevencijai ir užkardymui. Deja, šių priemonių taikinyje atsidūrė asmens privatumo apsauga ir saviraiškos laisvė.
2001 metų rugsėjo 11-osios ir 2005 metų liepos 7-sios teroristiniai išpuoliai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje sukrėtė visą pasaulį ir atnešė daug skausmo abiejų šalių gyventojams. Šie įvykiai atskleidė nacionalinio saugumo spragas ir patvirtino poreikį užkardyti teroristinius išpuolius. Abi valstybės ėmėsi stiprinti savo saugumą, pradėdamos visa apimtimi rinkti ir stebėti informaciją apie vykstančią komunikaciją, įskaitant telefoninius pokalbius ir elektroninį susirašinėjimą. Kitaip tariant, demokratinės valstybės nusprendė imtis savo ir kitų šalių gyventojų sekimo.