Po beveik ketverius metus trukusių derybų, Europos Parlamentas ir Europos Taryba patvirtino asmens duomenų apsaugos reformą, kurią sudaro Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Duomenų apsaugos direktyva, skirta teisėsaugos institucijoms. Teisės aktai bus netrukus paskelbti oficialiame ES leidinyje ir bus pradėti taikyti po dvejų metų nuo jų įsigaliojimo dienos. Žemiau apžvelgsime, kaip Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintos naujovės paveiks vartotojų, besidalinančių savo asmens duomenimis, ir tuos duomenis tvarkančių organizacijų kasdienybę.
Šiandien minima jau dešimtoji Europos duomenų apsaugos diena, primenanti apie pirmojo tarptautinio dokumento, skirto asmens duomenų apsaugai, priėmimą. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, tęsdamas praėjusiais metais pradėtą tradiciją, pristato 2015-ųjų metų išskirtinių įvykių asmens duomenų apsaugos srityje apžvalgą.
Lietuvoje veikia beveik 900 valstybės institucijų ir jų padalinių, kurių didžioji dalis renka, tvarko ir valdo asmens duomenis, nuo mūsų vardo ir pavardės, kontaktinės informacijos, asmens kodo iki informacijos apie skolas, padarytus nusižengimus ir sumokėtus mokesčius. Sunkiai apskaičiuojamos apimties asmens duomenys valstybės institucijoms yra prieinami per jų savarankiškai sukurtas duomenų bazes ar registrus bei susistemintas rinkmenas, be to, jie taip pat pasiekiami per kitų institucijų duomenų bazes ir per viešuosius registrus. Suprantama, kad tokie duomenys yra reikalingi valstybės institucijų funkcijoms atlikti, tačiau turbūt ne vienam kilo abejonė, ar visada asmens duomenys tvarkomi ir naudojami tinkamai.
Ar pamenate jauno Austrijos teisininko Makso Šremso (Max Schrems) kovą su socialiniu tinklu Facebook dėl vartotojų duomenų kaupimo ir tvarkymo pažeidimų? Vakar šioje kovoje buvo laimėtas pirmasis mūšis: Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nusprendė, jog JAV neužtikrina pakankamos Europos gyventojų asmens duomenų apsaugos, todėl „Saugaus uosto“ sprendimas, supaprastinęs duomenų perdavimą JAV bendrovėms, pripažintas negaliojančiu.
Prieš keturis mėnesius, Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji Kolegija patvirtino, jog estiškasis Delfi portalas yra atsakingas už skaitytojų paskelbtus įžeidžiančio turinio anonimiškus komentarus. Nors Delfi ir nebuvo šių komentarų autorius, Estijos teismai pagrįstai pripažino, kad laiku nebuvo imtasi pakankamų priemonių pašalinti neapykantą kurstančius ir smurtą skatinančius skaitytojų pasisakymus, todėl Delfi įpareigotas atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam.