Garsusis anglų rašytojo Džordžo Orvelo romanas „1984-tieji“ „buvo parašytas kaip perspėjimas, o ne kaip vadovėlis“, ironizuoja tinklaraštininkai, kai kalba pasisuka apie teisę būti pamirštam. Nepaisant saviraiškos laisvės gynėjų kritikos šiai teisei, nepaneigsime, kad šiuolaikiniai duomenų kaupimo ir apdorojimo mastai kelia grėsmę asmens privatumui. Didžiausia paieškos sistema pasaulyje – Google – gauna daugiau nei 40 tūkstančių užklausų per sekundę ir atlieka virš 3,5 milijardo paieškų per dieną. Ar galime reikalauti, kad ši paieškos sistema „pamirštų“, ką žino apie mus?
Ar bent kartą paskaičiavote, kiek kartų per dieną spaudžiate Like mygtuką savo Facebook paskyroje ar komentuojate įvairius įrašus? Ar pastebėjote, jog savo Facebook profilyje galite surasti net ir prieš kelerius metus vykusius pokalbius su draugais? Ar patikėtumėte, kad Facebook visus jūsų duomenis galėtų perduoti Valstybės saugumo departamentui ar panašiai kitos šalies institucijai?
Socialiniai tinklai tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi – kas dieną esame pripratę bent kelis ar netgi keliolika kartų peržvelgti savo Facebook paskyrą, įkelti vieną ar kitą nuotrauką į Instagram bei pažymėti naujas profesines kompetencijas Linkedin. Internete kasdien paliekami daugiau nei 1,61 milijardo vartotojų (2013 metų duomenys) „skaitmeninių pėdsakų“, kurie, neribotą laiką saugomi duomenų bazėse, tampa socialinių tinklų pagrindiniu pajamų šaltiniu.